Geoterminis Šildymas

Geoterminiai gręžiniai

AB „Kauno hidrogeologija“ nuo 2003m. montuoja geoterminio šildymo sistemas individualiems namams.

UAB „Kauno hidrogeologija“ montuoja Švedijos kompanijos Nibe ir Vokietijos kompanijos Buderus šilumos siurblius.

Šilumos siurbliai, gaunantys šilumą iš šilumos gręžinių – puikus, efektyvus, patikimas, ekologiškai švarus sprendimas, norint šildyti pastatą panaudojant atsinaujinančią energiją.

Šildymo Būdas

Seklioji geotermija – šilumos gavybos būdas, plačiai naudojamas daugelyje pasaulio valstybių, o pastarąjį dešimtmetį jį pradėta naudoti ir Lietuvoje. Šis šilumos gavimo būdas naudoja įšildytą gruntą ir gruntinį bei negiliai slūgsantį subspūdinį vandenį, akumuliuodamas juose sukauptą šilumą specialiais, tam tikslui pritaikytais, šiluminiais siurbliais. Šis šilumos gavybos būdas daugiausiai naudojamas individualių gyvenamųjų namų šildymui. Šilumos gavybos technologija sudėtinga ir todėl šildyno sistemos įrengimo kaštai dideli. Tai jos trūkumas. Tačiau sekliosios geotermijos „jėgainės“ gali būti įrengtos bet kokioje vietovėje, kur yra drėgno grunto ar negiliai slūgsančio požeminio vandens ir palyginus greitai atsiperka. Tad nežiūrint į didelę irenginio kainą, sekliosios geotermijos sistemų rinka palaipsniui plečiasi ir Lietuvoje.
Geoterminis šildymas šilumos siurbliais – vienas iš atsinaujinančios energijos šaltinių, sparčiai populiarėja visoje Europoje, Lietuvoje taip pat. Vis daugiau žmonių supranta, kad tai patogu ir ekonomiška. Tačiau spartesnę šios šildymo rūšies plėtrą stabdo pakankamai didelės pradinės investicijos, kurios gali siekti 13 – 15 tūkst. € apytiksliai 200 kv.m. ploto namui.
Seklioji geotermija naudoja du šilumos surinkimo būdus, tikriau sakant, du šilumos surinkėjų tipus: horizontalius ir vertikalius surinkėjus. Pirmasis naudoja aeracijos zonos grunto, nepilnai prisotinto gravitaciniu vandeniu, šilumą, antrasis – gruntinio ir subspūdinių vandeningųjų sluoksnių, pilnai prisotitu judančiu požeminiu vandeniu, šilumą.
Horizontalaus šilumos surinkėjo atveju grunto šiluminės savybės priklausys nuo uolienų poringumo ir uolienų sugebėjimo sulaikyti savyje vandenį. Kaip žinoma molių poringumas yra didesnis ir juose drėgmė užsilaiko ilgiau negu smėlingame grunte. Todėl ir naudojant horizontalius šilumos surinkėjus reiktų tai daryti tose vietovėse, kuriose paviršiuje slūgso molingi dariniai. Tačiau, drėgmės kiekis aeracjos zonos grunte, ypač jos viršutinėje dalyje, priklauso nuo klimato, o tai atsiliepia šilumos gavybai. Tais atvejais, kai paviršinis gruntas yra sausas smėlis, įrenginėti horizontalaus kolektoriaus nepatartina, nes jis netieks reikalingo šilumos kiekio. Tokiu atveju šilumos trūkumas turės būti kompensuojamas papildomai įrengtų elektros šildymo elementų pagalba. Tai jau bus papildomos išlaidos. Horizontalus kolektorius taip pat turi neigiamos įtakos pasodintų augalų vegetacijai. Virš horizontalaus kolektoriaus nepatartina įrenginėti ir kelio dangos, nes horizontalus kolektorius turėtų būti kuo dažniau “maitinamas“ lietaus vandeniu. Tad horizontaliam kolektoriui būtina dar parinkti ir vietą, kurios individualaus namo kieme gali ir nebūti.

Teirautis: Vaidas Čepulis, tel. 862277115, el.p.: vaidas@hidrogeol.lt

Geoterminis šildymas

Sistemos Parinkimas

Įvertinus hidrogeologines sąlygas bei turimo sklypo plotą reikia pasirinkti tinkamiausią šilumos šaltinį: paviršinį aeracijos zonos gruntą ar giliau slūksančių vandeningųjų sluoksnių šilumą. Giluminių kurios panaudojimas, įrengiant vertikalius kolektorius arba kitaip vadinamus šilumos gręžinius, visais atvejais yra patikimesnis, tačiau pradinės investicijos yra didesnės. Tam tikslui gręžiamas šilumos gręžinys – tai 150-200 mm diametro gręžskylė į kurią ileista U formos 40 mm arba 32 mm diametro politileno vamzdelių vienguba ar dviguba kilpa. Vamzdeliai užpildyti neužšalančiu (iki-14C ) skysčiu. Likusi gręžskylė dalis užpildoma bentonito-cemento suspencija arba žvyru. Užpildant gręskylę žvyru, būtina tinkamai izoliuoti vandeningus sluoksnius tarpusavyje ir nuo paviršinės taršos. Pagal siurblio galingumą apskaičiavus reikalingą gręžinių gylį ir įrengus juos pagal reikalavimus, savitasis šilumos srautas vienam zondo metrui sudaro nuo 20 iki 100 W.
Kalbant apie geoterminio šildymo katilinės įrenginius individualiems namams, tais atvejais, kai katilinėje yra užtektinai vietos, vertėtų rinktis šilumos siurblį su atskira akumuliacine talpa. Pagrindinis akumuliacinės talpos privalumas yra tas, kad joje yra sukaupiamas didesnis šilumos kiekis, ko pasekoje šilumos siurblys dirba trumpiau, ne taip dažnai įsijunginėja  išsijunginėja, taip sunaudoja mažiau elektros energijos. Jei vietos trūksta, patartina statyti kompaktinį šilumos siurblį, kuris užima nedaug vietos, tačiau yra šiek tiek mažiau efektyvus dėl jame integruotos mažesnės (100-150 litrų ) akumuliacinės talpos. Efektyviausiai geoterminio šildymo sistema dirba su įrengta grindinio šildymo sistema, nereikalaujanti aukštos temperatūros, lyginant su aukštatemperatūrine radiatorine sistema. Tačiau dėl įvairiausių motyvų dažniausiai būna įrengiamas kombinuotas šildymas. Priklausomai nuo iš šilumos šaltinio gaunamos ir į šildymo sistemą perduodamos šilumos nešėjo temperatūros , šilumos siurblys gali pagaminti nuo 3 kWh iki 5 kWh šiluminės energijos sunaudodamas 1kWh elektros energijos.
Visgi norint įsirengti ekonomišką ir efektyvią geoterminio šildymo sistemą, pirmiausia reiktų atlikti viso namo šildymo sistemos projektą, kurio pagrindu būtų siūlomi tinkamiausi kompleksiniai šildymo sistemos sprendimai. Užsakovui patartina kuo daugiau darbų patikėti atlikti vienam rangovui, nes kitu atveju, iškilus problemoms, dažnai būna sunku rasti klaidas padariusius asmenis ar įmones.